Šį mėnesį pristatau “Bak kut teh” (tariamas bak ku tė) patiekalą, kurio tiesioginis vertimas skambėtų vėlgi keistokai – “kiaulienos kaulų arbata”. Nors istoriniuose šaltiniuose minima, kad šis Malaizijoje ir Singapūre mėgstamas patiekalas atkeliavo iš Kinijos Fudžiano provincijos maždaug XIX amžiuje, tačiau dėl faktų kaip visada ginčijamasi.
Kadangi pristatau Malaizijos virtuvę, tad aptarsiu, tik “kiaulienos kaulų arbatos” “Hakka” variantą plačiai žinomą visame Klang Slėnyje. Taip, šio patiekalo kitose Malaizijos vietose neparagausite, tad jei ieškosite įdomių nepatirtų skonių, ‘bak kut teh” reikėtų valgyti tikrai ne žymiausiuose Kvala Lumpūro prekybos centruose įsikūrusiuose restoranuose, o pavažiuoti tolėliau, kad ir iki Puchong (tai kinų rajonas nutolęs apie 24 km nuo miesto centro).
Taigi, kodėl šis patiekalas turi tokį keistą pavadinimą? Galbūt todėl, kad kiauliena verdama vaistinių žolelių, savo spalva primenančių juodą arbatą, bet sunkiai apibūdinamu nuostabiu aromatu, mišinyje. Anksčiau tokius mišinius šeimininkės įsigydavo taip vadinamose kinų “medicininėse parduotuvėse” ir jų sudėtis maždaug būdavo tokia: džiovintas daugiažiedės baltašaknės šakniastiebis, skambalėlio šaknis, juodosios datulės, anyžius, ožerškio uogos, kininės rusmenės šaknis, pankolio sėklos, smikmyko šaknis. Dabar beveik kiekvienoje maisto parduotuvėje galima įsigyti skirtingus “Bak kut teh” patiekalui skirtus mišinius, kuriuos taip pat paįvairina kininio skudučio šaknis, valgomasis dantenis (kitaip shiitake grybai), tofu odelės ir kiti ingredientai. Na o burnoje tirpstanti mėsa taip pat gali būti gana įvairi: nuo įprastų kiaulės lašinukų, šonkauliukų ar liesos mėsytės iki žarnų, kepenų, inkstų ar skrandžio. Tradiciškai patiekale turėtų būti kiauliena, tačiau jos nevalgantiems dėl religinių ar kitų priežasčių galima paragauti ir vištienos “bak kut teh”, tačiau tai jau nebus ilgaamžes tradicijas puoselėjančio patiekalo skonis.
Užsisakant “kiaulienos kaulų arbatos” būtinai paragaukite ir youtiao (tariama ju tsiau). Tai mielinės tešlos aliejuje gruzdintos lazdelės, kurias galima mirkyti į “bak kut teh” sultinį ir patirti kažką panašaus į mums gerai žinomo čebureko skonį. Youtiao Malaizijoje yra dažnas pusryčių maistas valgomas kartu su ryžių koše arba kario padažu.
Kadangi “bak kut teh” yra gan riebus patiekalas, tad reikėtų ir garintų bei austrių padažu pagardintu salotų lapų ar kitų daržovių, virtų ryžių ir būtinai užsisakyti chrizantemų ar jazminų arbatos. Vietiniai pataria gerti daug arbatos, nes ji skrandyje padeda “”nuplauti” patiekalo riebumą.
Taip pat nuotraukose pamatysite ir pagardus: čili pipirus, smulkintus česnakus ir sojos padažą, kuriuos galima sumaišyti į vientisą pagardą arba pagardinti patiekalą atskirais ingridientais.
Skanaus! Tikiuosi, kad šis pristatymas buvo įdomus ne tik patiekalo aprašymu, bet ir susipažinti su kai kurių egzotiškai skambančių vaistinių augalų pavadinimais, kuriuos į lietuvių kalbą man padėjo išversti botanikas Almantas Kulbis.
