Šįkart „Kas skanesnio?“ siūlo pasidairyti po žuvų įvairovę. Be garuose virtos žuvies, kitas gan dažnas ir mėgstamas patiekalas – kepta žuvis (malajų kalba – ikan bakar). Lygiai taip pat šis žuvies paruošimo būdas vadinasi ir Indonezijoje. Vienodo recepto aprašyti nepavyks, tačiau dažniausiai bus pasiūlyta rinktis tarp tokių marinatų, kaip: sambal (aštrus padažas, kurį aprašėme pristatydami „Nasi Lemak“ patiekalą), kecap manis (bus saldus marinatas, nors ir atrodo, kad pirmasis žodis galėtų reikšti kečiupą, tačiau tai yra saldus sojos padažas) ir bumbu (tai bus įvairiausių prieskonių mišinys, įskaitant ir trintą imbierą, pandano lapus, citrinžolę ar kitus aromatą skleidžiančius prieskoninius augalus). Žuvis kepama ant grotelių, dažnai įvyniojama į banano lapą arba paliekama druskos patale. Deja, kepimui naudojamos yra anglys arba kokoso kevalai, kurie nesuteikia mums įprasto dūmo aromato. Atvykus į Malaiziją, be abejo pačių šviežiausių jūros gėrybių reikėtų ragauti pajūryje ar salose, kur dažniausiai organizuojami BBQ vakarai ir galite pasimėgauti ne tik žuvimi, bet ir krabais, aštuonkojais, kalmarais, tigrinėmis ar milžiniškomis Jumbo krevetėmis.
Kadangi pats patiekalo kepimo būdas gan įprastas, tad Jus gali nustebinti marinatai, pagardai arba žuvų įvairovė. Dažniausiai į grilio patalą gulasi šios jūrinės žuvys: bawal (pampusai ir promfetai), kakap merah (raudonieji rifešeriai), pari (rajos), kerapu (gruperiai), cakalang (tuna), kuwe (baltažuvė), baronang (triušiažuvė), tenggiri (vachė), na ir dauguma kitų mūsų galbūt rečiau ragaujamų tiek jūrinių, tiek gėlavandenių žuvų.
Turguose ir prekybos centruose galima nusipirkti džiovintos žuvies, tačiau ji visada būna saldi, tad paragavus pirmą kartą gali ir nepatikti. Labiausiai mes pasiilgstame natūraliai rūkytos žuvies, kurios neteko aptikti bent jau Malaizijos pusiasalyje. Ir suprantama, kaip gi išrūkyti žuvį, kai nėra tam tinkamos medienos!
